2012-04-01

Apie emigraciją ir lietuviškus kompleksus

Ne per seniausiai pastebėjau ant savo Facebook sienos (ak, koks jis man didis įkvėpimo šaltinis paskutiniu metu...) štai tokį paveikslėlį, kokį matote žemiau. Ir kuo labiau į jį žiūrėjau, tuo neteisingesnis ir nemalonesnis jis man darėsi. O galų gale jis pasidarė toks nemalonus, kad prisireikė apie jį parašyti visą įrašą.
Pavekslėlį galima rasti šioje Facebook grupėje
Tačiau pirmiausia, jei jau kalba pasisuko apie emigraciją, noriu pasidalinti man labai patikusiu, nors ir nešviežiu, interviu šia tema, o ypač - viena citata iš to interviu:
Lietuvoje labai pamėgtas žodis „emigruoja“. Reiškiniui, kuris vyksta Lietuvoje šis žodis nelabai tinka. Emigruoja, gerai suvokdami ką daro, tik nedidelė dalis lietuvių. Kiti žmonės važiuoja pabandyti užsidirbti užsienyje.
Na o dabar - keletas priežasčių, kodėl viršuje matome šimtaprocentinį absurdą:
#1: Likti Lietuvoje = aukotis. Savo noru, tiesiog todėl, kad čia smagu ir yra, ką dirbti, Lietuvoje neliekama. Liekama tik kentėti už Tėvynę, reikšti didelį rūpestį už savo Šalį. Sėdėti rūškanais veidais ir vaitoti, kad va, anie išvažiavo, o mes, vargetos, lyg kokie partizanai miškuose, kovojam už Tėvynės gerbūvį... Ką aš galiu pasakyti - keliaukit, susitvarkysim ir be jūsų. Nesikankinkit, kaip nors išsiversim ir tie, kurie čia tupi tiesiog dėl to, kad nemato jokio didelio reikalo išvykti.

#2: Išeitų, kad jei žmogui atsibodo trinti darbo biržos kėdutes ir valgyti košę, kuriai jį sušelpia valstybė mūsų visų pinigais, jis, išvaduodamas mums nuo naštos jį išlaikyti, demonstruoja, kad jam nerūpi valstybė? Man atrodo priešingai.

#3: Iš #2 punkto seka, kad rūpestis savo valstybe = gulėjimas namuose ant sofkės, bele ta sofkė Lietuvos teritorijoje. Nedirbk, nebalsuok, nusukinėk mokesčius ir dar vok močiutės pensiją: viskas gerai, jei tik nenori emigruoti.

O viskas, ką noriu pasakyti, tai sena tiesa, kad gal laikas baigti kompleksuoti: tiek anapus Lietuvos sienos, tiek šepus esantiems. Mes bet kada galime apsikeisti vietomis, mes galime išvykti, po to grįžti, po to vėl išvykti, siųsti savo tėvams pinigus ir taip gyvinti Lietuvos ekonomiką. Galime nesiųsti, bet tai bus mūsų - laisvų piliečių - teisė. Žmonės, rodos, dėl to ir kovojo: už laisvę daryti tai, ką nori, valstybei ir kaimynams nekaišiojant nosies į jų reikalus.

Visi karksėjimai apie tai, kurie blogi - čia ar ten esantys - man kvepia A ir B klasės kompleksu, kurios abi mano, kad tie kiti yra "kažkokie nenormalūs". Taip jau su žmonėmis atsitinka, kai jie yra kokiu nors principu perskiriami, net jei ta perskyra tiesiogiai neverčia jų konfrontuoti. Lietuvoje gi,  tokios perskyros, kurios konfrontuoti verčia (pensininkai vs. dirbantieji), kažkodėl toli gražu nesireiškia taip aršiai kaip šie A ir B klasės kompleksai, realiai neturintys jokio pagrindo.

Tad mieli emigrantai, besiputojantys, kad visi normalūs išvažiavo, o liko tik visiški nevykėliai, mieli likusieji, besiputojantys, kad aukojasi už Tėvynę, o išvažiavo šunys išdavikai - tiek vieni, tiek kiti esate vienodai beviltiškai apgailėtini. Dabar paspauskite vieni kitiems rankas, pasibučiuokite ir eikite gyventi savo gyvenimų, mažiau kišdami nosis į svetimus reikalus. O jei jau be to negalite, nors neburbėkite garsiai ir negadinkite pavasariškos nuotaikos.

P.S. Taip, man irgi keista, kad ši tema dar neišsemta, nes ji sena lyg... kniaukimas apie emigraciją.

2 komentarai:

  1. Juoda varna, nepaisant to, kad pati matai savo lankytojų srautą, tačiau dar pasakysiu, kad karts nuo karto vis pračekinu tavo blogą, nes man patinka kaip rašai.*

    * tai buvo namiokas į naujo įrašo norą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kar :}
      Bręsta pora naujų įrašų, bręsta. Drauge su bakalauriniu, iš lėto.

      Ir ačiū už gerus žodžius - jie įkvepia. :}

      Panaikinti