2012-12-04

Aš irgi žinau kaip. Mes visi žinome.


Paskaitinėjau šiek tiek pasipiktinimus apie homofobiškąją recenziją Litmenyje, ir pasidarė kažin kaip nyku.

Rodos, mūsų viešojoje erdvėje jau kuris laikas vyrauja dvi koncepcijos - viena, kad turime būti laisvi ir vienas kitą gerbti bei mylėti, o kita - kad turime kovoti už savo idealus ir tiesą. Ir man atrodo sąžininga, kad jei jau atsistoji po vienos vėliava, tai ir stovi, o ne kaitalioji retoriką pirmyn atgal priklausomai nuo to, kaip patogiau. Čia ne viešoji diskusija ir ne idėjų aptarimas, net ne ideologijų kova, o kažkoks veuksėjimas dėl asmeninių patinka/nepatinka: du mirtini priešai skirtingais momentais gali visiškai susikeisti argumentais. Štai dabar, įtariu, taip bus su Castelucci spektakliu ir ta recenzija, kai tie, kurie anuo atveju rėkė, jog tai išpuolis ir neapykantos kurstymas, dabar kalbės, jog tegyvuoja žodžio ir minties laisvė, o tie, kurie anąkart kalbėjo apie laisvę, dabar kalbės apie neapykantos kurstymą. Ir tai tik todėl, kad vieniems nepatinka viena, o kitiems - kita.

O po to ir tie, ir anie sako, kad ne nekenčia, tik ten šiaip prieštarauja kam nors. Na, kaip Butkevičius, kuris ne prieš atominę, bet prieš šitą atominę, tai ir ten kažkas nėra prieš kitataučius, tik prieš vagis čigonus, o dar kažkas ne prieš mažumas, bet lai jos sėdi tyliai ir nelenda niekur.
Paimta iš čia.
Ir nesvarbu, už ką ar prieš ką tie žmonės yra, viešojoje erdvėje visi yra savo pozicijos radikalai, į bet kokį kitokį požiūrį atsakantys neapykanta.

Nežinau, ar čia kalta trumpa demokratijos patirtis, ar kažin koks pyktis, kurio pilni žmonės, bet net šviesiausias idėjas nužudo aklas siauraprotiškumas, kuomet bliaunama, jog turi būti tavo tiesa ir ne kitokia, nes tik ji yra teisinga, lygiai tuo pat metu nekenčiant kažko kito už tai, jog daro lygiai tą patį: bliauna savo tiesą ir nesileidžia į kompromisus.

Išeitų, kad niekas iš tiesų visai nenori diskutuoti. Niekam neįdomu išklausyti. Įdomu tik parėkti savo nuomonę, puikiai suprantant, jog taip nieko nepasieksi. Bet tiesiog taip paprasčiau. Kaip paprastesnė yra popierinė ar kompiuterinė kova už savo vertybes spaudant mygtukus vietoj bet kokių realių veiksmų, tuščiai piktinantis ir postringaujant su kitais bendraminčiais, verdant savo sultyse ir kovojant su žaisliniais priešais reklamėlėse, interneto komentaruose ar kitose pakampėse, bet niekad nedarant nieko iš esmės.

Gal tokiame kontekste tampa kiek aiškesnė ir politinė situacija, nes man po šiai dienai niekaip netelpa galvoje, kodėl mes turime tokią valdžią, kokią turime ir kodėl tie, kurie ją išrinko, matydami tokią aroganciją ir cirką, vis dar tyli.

Bet tada pagalvojau, kad gi jie irgi neklauso, kas ką sako. Lygiai kaip neklausė, ką jų išrinktieji postringavo debatų laidose, o jei ir klausė, nesigilino. Nes pas mus niekas neklauso: nuo mažo iki didelio visi turi tik savo tiesą, ištrauktą iš nežinia kur ir kodėl, tos tiesos nekvestionuoja, o vietoje to nekenčia tų, kurie mąsto priešingai.

2 komentarai:

  1. Jo, tas nenuoseklumas kiek juokingas. Bet įvykiai nėra visai tapatūs.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gal ir apskritai tapačių įvykių nėra. :} Bet kas man čia panašu - bandoma kariauti su priešais, kurie nėra pavojingi, bet tiesiog pasipainiojo labiausiai po ranka.
      O apskritai, čia tik pavyzdys - tokių situacijų sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės. :}

      Panaikinti