2013-03-14

RSS laidojimas ir kitų sugromuliotos naujienos

Šiandien Google pranešė, jog liepą uždarys vieną iš savo paslaugų, pelniusių tikrai ne vieno vartotojo simpatiją - Google Reader. Kartu su šiuo pranešimu imta kalbėti apie visos RSS technologijos mirtį.

Mano akimis, jei RSS miršta, tai su juo miršta paskutinis būdas suvaldyti eklektišką virtualų dūzgesį ir paversti jį srautu. Taip pat su RSS išnyktų nuoseklumas, o tai mus dar labiau pastūmėtų į savotišką informacinę užmarštį.

Vienu metu visas naujienas vartodavau per Google reader'į - ten sėdėjo ne tik visi mano skaitomi tinklaraščiai, bet ir naujienų portalai. Naujienų skaitymas per RSS yra visiškai kitoks nei jų sekimas portale ar kokiu kitu būdu. Pirmiausia dėl to, kad matai ne padrikas, redaktorių atrinktas naujienas, o visą informacinį srautą, kur vienintelis rūšiavimo principas yra publikavimo laikas, o ne kitų žmonių parinkti prioritetai.

Be to gali sekti istoriją ir kaip ji pildėsi - RSS išsaugo skaityklėje visas teksto versijas, todėl gali matyti net ir tai, kas buvo pašalinta ar pakeista.

Žinoma, yra kitų informacijos agregavimo servisų, kurie teikia tokias ir dar platesnes paslaugas bei atlieka duomenų analizę, tačiau paprastam vartotojui jie vargu ar taps patrauklūs. Todėl jeigu RSS tikrai ateitų galas, dauguma jo vartotojų pabirtų po internetą, graibstydami atsitiktinius informacijos trupinėlius iš socialinių tinklų.

Todėl vietoj gana betarpiško ir nuo kitų žmonių įsikišimo apsaugoto informacijos gavimo būdo būtų peršokta prie visiškai priešingo dalyko, kai informaciją už mus atrenka kažkas kitas.

Apie tai, kas nutinka, kai žmogui suteikiama visiška teisė reguliuoti, ką jis nori matyti ir ko ne, esu rašiusi jau anksčiau. O kalbant apie naujienų graibstymą socialiniuose tinkluose, teisė reguliuoti save pasiekiančias naujienas tenka net ne pačiam vartotojui, o kitiems žmonėms.

Apskritai tarp šių dalykų turėtų būti pusiausvyra: kai kurių dalykų svarbos eilinis skaitytojas suprasti nepajėgus, tad portalas ar koks socialinio tinklo nuomonių lyderis daro visuomenei paslaugą tekstą išskirdamas.

Tačiau šalia visų už mus galvojančių, patraukliausia siūlančių, prie mūsų interestų prisiderinančių ir informaciją mums fragmentuojančių veiksnių ir servisų, turi egzistuoti ir toks senstelėjęs, paprastas, tykus ramus RSS, kuriame informacija ramiai tekėtų savo vaga, besirikiuodama į vieną neprivilegijuotą eilę, leisdama skaitytojui susidaryti bendrą ir nuoseklų vaizdą to, kas darosi jo pasirinktame sraute.

Ir dėl to RSS funkcijai galiu palinkėti tik vieno - ilgiausių metų.