2014-05-29

Viskas bus gerai, mieli abiturientai!

Anglų kalbos egzaminą parašę abiturientai ašaromis šią savaitę užtvindė visą lietuvišką internetą. Na o šiandien, bent jau manajame Aleksote, jie pypindami automobilių signalais važinėjosi, linksmindamiesi like it's 1999, matyt, švęsdami paskutinį skambutį ar vieną tų panašių, mano kuklia nuomone, smarkiai kvailų mokyklos pabaigtuvių švenčių.

Ta proga norėjau drėbtelti, kad et, vietoj to, kad važinėjasi limuzinais į klubus, už kuriuos jų tėveliai sumokėjo po 300 ir daugiau litų ir kurių pusė jų nepamatys, nes nusilaks dar neprivažiavę, geriau jau eitų mokytis (va, vis tiek pasakiau), bet tada pagalvojau, kad gi čia iš tiesų viskas labai logiška. Be to,  pajėgiau atkrapštyti savo pačios dvyliktosios klasės baigimą.

Taigi, mieli abiturientai, kaip perėjusi ne tik tai, ką tenka dabar iškęsti jums, bet ir tai, kas jūsų laukia po to, noriu jums užtikrintai pasakyti: viskas bus gerai. Tuoj paaiškinsiu kodėl.

Aš suprantu, kad jūs labai jaudinatės dėl egzaminų. Iš dalies todėl, kad jie jums šį tą reiškia, o jūsų aplinka kelerius metus stengėsi įkalti į galvą, kad reiškia jie viską. Bet iš dalies turbūt jaudinatės todėl, kad tai pirmas jūsų viešas įvertinimas: daugumai jūsų, tai pirmas šansas suvokti savo vietą visuomenėje ir susigaudyti, ko iš tiesų esate verti. Todėl, įtariu, ir laistėte ašaromis tuos egzaminų lapus.

Bet supraskite, niekas nebuvo kitaip ir prieš, pavyzdžiui, šešerius metus, kai egzaminą laikiau aš. Iš pirmojo tekusio, lietuvių kalbos, egzamino, tąkart išėjau drebančiomis rankomis, nes vos spėjau jį parašyti. Viena mergina egzamino metu net nualpo. Mes irgi laikėme pakeistą egzaminą, jis mums irgi buvo pirmiesiems, mums irgi buvo baisu. Po ano egzamino mokytojai rašė skundus, kad susimaišė rezultatai ir negalėjo patikėti, kad geriausi jų mokiniai gavo prastesnius įvertinimus nei vidutiniokai.

Taip, jums ir jūsų artimiesiems bei mokytojams tai didelis įvykis. Bet patikėkite, tai būna kasmet ir tai suprasite jau kitais metais, kai patys juoksitės iš abiturientų.

O dabar visi juokiasi iš jūsų, kad laikote tai svarbiausiu savo gyvenimo įvykiu. Turbūt dėl to reikia ir tų audringų išleistuvių. Žinau, ką apie tai sakote: toks etapas pasibaigė; dabar viskas bus kitaip – ir panašiai. Tame nemažai tiesos, nes dievaži, viskas bus kitaip vien dėl to, kad niekad daugiau gyvenime nebeturėsite laiko tiek dėmesio skirti vienam dalykui.

Universitete jūsų egzaminų neišlaikymas kainuos ne šiaip ašaras, o nemažus pinigus. Dirbant jūsų klaidos kainuos dar daugiau, bet nebeturėsite laiko viso to sureikšminti.

Šįkart jums yra šansas pasitaisyti, nes jeigu iš tiesų susimovėte per šį egzaminą, galėsite jį perlaikyti – jei ne šiemet, tai kitamet. Gal ir nesėkmė, bet patikėkite, jau visai netrukus susidursite su dalykais, kur susimauti negalite.

O kas jei?..
Negalite.
Bet...
NEGALITE.
O jei vis dėlto?..
NE, NEGALITE.

Apims panika, gal irgi ims drebėti rankos, o tada imsite ir nesusimausite. Nes negalite. Ir taip gyvenimas tęsis ateinančius 40–50, o jei pasiseks, ir 60–70 metų.

Bet grįžkime prie to, ar nesėkmė šiame egzamine (kuri, tiesą sakant, dar neaišku, ar yra nesėkmė, nes jūs nematėte rezultatų), iš tiesų reiškia, kad jūs nieko nemokate, kad žiaurus pasaulis, NEC'as, ministerijos ir Lietuva jus žlugdo? Kad susimovėte gyvenimo egzamine ir nuo šiol jums bus priklijuota nevykėlio etiketė, kurią ant kaktos nešite visą gyvenimą?

Ne, nes juk liksite tie patys žmonės! Jeigu iki šiol mokėtės ir stengėtės, vadinasi, toliau irgi mokysitės ir stengsitės bei pasieksite rezultatų. Jeigu teikėte prioritetą vakarėliams, tai jų bus dar daugiau ir dar šaunesnių. Jeigu tingėjote, rasite būdų tingėti ir universitete.

Niekas nepasikeis tol, kol patys kažko nepakeisite. Nei NEC'as, nei Pasaulis neturi galios jūsų sužlugdyti ar iškelti. Šią galią turite tik jūs. Bet vien tai, kad jaudinatės, kad mokotės, kad verkiate, rodo, kad jums rūpi. O žmonės, kuriems rūpi jų ateitis ir kurie sugeba dėl jos sukandę dantis brautis per sunkumus, tokius kaip labai sunkūs egzaminai, niekada niekada nepražus. Net jeigu ne visad pakaks jėgų prasibrauti pro tuos sunkumus.

Tad tikrai – tai ne genocidas, ne sąmokslas. Viskas yra taip, kaip turi būti. Ir viskas bus gerai – sunkiau nei jūs pajėgiate įsivaizduoti, bet ir šimtą kartų geriau.

P.S. Jei įdomu, iš minėto baisiojo lietuvių kalbos egzamino, kurį vos parašiau, gavau 93 proc.

P.P.S. Dar jeigu įdomu, iš visų egzaminų gavau daugiau kaip 90 proc. Ir žinot, na būtų smagu, jeigu tie geri rezultatai vis dar ką nors lemtų, bet po to, kai pasirašysite studijų sutartis, netrukus ir pamiršit, kur atestatą nukišot, nes niekad daugiau jo gyvenime ir nebeprireiks.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą